VšĮ SISTEMINIŲ SPRENDIMŲ INSTITUTAS

  • Šeimos konsteliacijos
  • Psichologinis konsultavimas
  • Seminarai, paskaitos, mokymai

Kontaktai:
Tel.: +370 620 91691, +370 637 74700

el.p.: info@konsteliacijos-d.lt

 


lt ru
 
   
Nuo poros – iki šeimos
NUO POROS – IKI ŠEIMOS
nuo poros iki seimos.jpg

Kai pora ima lauktis kūdikio, ateina laikas jų abiejų šeimos sistemų susijungimui būsimame vaike. Naujagimio vieta šeimoje apibrėžiama šių šeimos sistemų nesąmoningais poreikiais. Kad ir kaip jauna pora besistengtų, sistemos įtaka yra stipresnė ir dažnai ji savo nematoma valia pavergia visus esančius sistemoje. Abiejų sistemų peržiūrėjimas ir jų pripažinimas, gali nuraminti porą bei suteikti pasitikėjimo nėštumo laikotarpiu ir jėgų gimdymui.

TERAPINIS ATVEJIS.
Pasakoja sisteminė terapeutė, pedagogė Marianne Franke Gricksch.

Į konsultaciją atvyko penktą mėnesį nėščia moteris ir jos paniuręs draugas. Jauna moteris verkė. Ji papasakojo, kad nėštumo laikotarpiu draugas nuo jos atitolo, įsimylėjo kitą moterį, o su ja galvojo skirtis. Vyras pasakė, kad atėjo išskirtinai tik dėl kūdikio, o šiaip, jis apskritai neįsivaizduoja, ką čia veikia. Anot jo, paskutiniais mėnesiais draugė jį apleido, rūpinasi tik savimi ir savo fiziologine būsena. Jis nejuto, kad ji norėtų, kad jis, kaip būsimas tėvas,  dalyvautų jos gyvenime. Vyras jautė, kad jam reikia daugiau meilės, kuri jo draugei išseko sulig nėštumo pradžia.

Į klausimą apie jo santykius su mama, jis atsakė, kad mama jį labai myli - „tai jau tikrai labiau nei draugė". Iš jauno vyro pasakojimo taip pat paaiškėjo, kad jis labai anksti neteko savo tėvo, kuris mirė ir kad iki draugės nėštumo, jie su ja gyveno jo mamos namuose.

Mes kalbėjome labai nedaug. Aš laikausi nuomonės, kad kažką praktiškai padaryti yra žymiai efektyviau nei aiškinti. Todėl uždaviau jam klausimą: „Ar tu pasiruošęs ir nebijai pasižiūrėti ar dar kas nors liko tavo santykiuose, partnerystėje?"

Gavusi teigiamą atsakymą, pasiūliau jam su motina nueiti prie tėvo kapo ir ten padėkoti savo mamai už viską, ką ji dėl jo, kaip savo sūnaus, padarė: išreikšti jai savo užuojautą dėl to, kad vieta šalia jos yra tuščia ir pasakyti, koks jis laimingas, kad tebeturi ją - mamą, o taip pat - kad jis, kaip vyras, myli ir gerbia savo draugę ir kad jie turės kūdikį.

Jauno vyro ausims ši idėja skambėjo pernelyg patetiškai. Praėjus dviems dienoms, jis atėjo į konsultaciją vienas ir mano padedamas, išdėliojo ant žemės 3 popieriaus lapus, kurie simbolizavo jį, jo mamą ir jo mirusį tėvą. Tuomet, įsivaizduodamas lyg būtų prie tėvo kapo, garsiai ištarė reikiamus žodžius. Jis pajuto, kokia svarbi buvo kiekviena ištarta frazė. Ši sesija vyrui tapo giliu sukrėtimu, nes jis pirmąkart pajuto, kad padėjo mamai nešti jos likimą ir kokia buvo didelė grėsmė jam užimti savo tėvo vietą.

Po šios sesijos savo situaciją jis pamatė visai kitomis akimis. Jam pavyko nueiti su mama prie tėvo kapo ir ten atrasti tinkamus žodžius.

Po trijų savaičių jauna pora atėjo į konsultaciją kartu. Vyro santykiai su kita moterimi buvo pamiršti. Jie abu su drauge džiaugėsi būsimo kūdikio gimimu, net pradėjo kalbėti apie vedybas.

 

Kaip visa tai galėjo įvykti „be jokios terapijos"? Atliekant išdėstymus (konsteliacijas) neretai pasimato, jog vaikai perima tėvų vaidmenis. Tai įvyksta tokiais atvejais, kai vienam iš tėvų trūksta jo partnerio. Priežastis gali būti prasti santykiai, skyrybos ar, kaip šiuo atveju, sutuoktinio mirtis. Jei mamai trūksta partnerio - jos vyro, neretai sūnus tampa mamos draugu, patarėju, užvadėliu - tokiu būdu atstodamas jai prarastą vyrą. Ir jis tai daro iš gilios vaikiškos meilės savo mamai. Tačiau, kadangi vaikas imasi pavaduoti mamai jos vyrą, jam nelieka nei laiko nei energijos savo gyvenimui - mokslams, darbui, santykių kūrimui, žmonai, vaikams. Ir tik abiejų tėvų priėmimas - kaip tų, kurie davė gyvenimą ir supratimas, kad "aš esu tik vaikas", mamos likimo pagerbimas ir supratimas, kad „aš niekados negalėsiu atstoti jai jos prarasto vyro ir kad turiu gyventi ne jos, o savo gyvenimą" - leidžia išsivaduoti iš šio vaidmenų persipynimo.

Todėl ir šiuo atveju, visa tai pripažinęs, vyras pasijuto laisvas savo gyvenimui ir galėjo atsisukti į savo draugę ir būsimą kūdikį.

 

Sisteminė šeimos konsteliacija – vienas iš pačių progresyviausių praktinės psichologijos metodų, naudojamas plataus problemų spektro sprendimui, įvairiose žmogaus gyvenimo srityse: psichologinės gerovės ir sveikatos, santykių su artimaisiais, darbo ir mokymosi problemų klausimai ir kt.

Konsteliacijos pagalba įmanoma ne tik sužinoti kažką daugiau apie save ir savo šeimą, bet ir pajusti visa tai vidumi. Tas pajautimas – labai stiprus. Jis padeda atrasti tai, ko trūksta gyvenime ir transformuoti jį norima kryptimi.

 

 

(straipsnyje panaudotos ištraukos iš knygos: Вебер Гунтхард, Практика семейной расстановки. Системные решения по Берту Хеллингеру. Knygą galite įsigyti ČIA )

 



Apie seminarus su konsteliacijomis skaitykite ČIA


Grįžti į visus straipsnius