VšĮ SISTEMINIŲ SPRENDIMŲ INSTITUTAS

  • Šeimos konsteliacijos
  • Psichologinis konsultavimas
  • Seminarai, paskaitos, mokymai

Kontaktai:
Tel.: +370 620 91691, +370 637 74700

el.p.: info@konsteliacijos.lt

 


lt ru
 
   
Bertą Helingerį prisimenant
BERTĄ HELINGERĮ PRISIMENANT
1925-2019

bert hellinger.jpg

 

2019 m. rugsėjo 19 d. mirė  Bertas Helingeris – pati žinomiausia figūra konsteliacijų pasaulyje, sisteminių šeimos konsteliacijų metodo tėvas-įkūrėjas. Šiuo metu konsteliacijos ištekėjo į daugybę įvairių krypčių upių ir upeliukų. Beveik kiekvienas iš Berto Helingerio mokinių į šį metodą įdeda kažką savo, tačiau mažai kam pavyko pasiekti tokios gilumos, kaip jam.

Prisiminkime Berto Helingerio gyvenimo kelią.

 

Gimė Antonas Helingeris 1925 m. gruodžio 26 d. Leimene (Vokietija).

Baigęs pradinę mokyklą, būdamas dešimties metų amžiaus, Helingeris įstoja į internatinę mokyklą, priklausančią misionierių kongregacijai, tam, kad ateityje galėtų tapti kunigu ir misionieriumi.


„Kunigai, kurie vadovavo internatinei mokyklai buvo labai geri. Jie suteikė mums visas galimybes: sportą, keliones, muzikos pamokas, teatro spektaklius.
Aš mokiausi groti smuiku, grojau vietiniame orkestre ir dainavau chore.
Taip pat, mes turėjome didžiulę biblioteką".


Tačiau 1941 m. nacių valdžios sprendimu internatas buvo uždarytas ir Helingeris buvo priverstas toliau tęsti mokslus Kaselio miesto gimnazijoje. Ten jis tapo katalikiškojo jaunimo judėjimo uždraustos grupės dalyviu. To rezultate, po septintos klasės baigimo, jis gavo „potencialaus tautos priešo" charakteristiką.

1942 m., būdamas 17 m. pašaukiamas į armiją. Nėra žinoma ar jis dalyvavo kariniuose veiksmuose, tačiau be abejonės karo siaubas paveikė jauno žmogaus asmenybę ir charakterį. „Aukos" ir „agresoriaus" vaidmenys bei jų tarpusavio sąveika, darbas su praradimais, gyvenimo ir mirties tema taps ypatingai išreikštomis jo dvasinėse ir psichoterapinėse praktikose.

1944 m. Helingeris patenka į nelaisvę pas amerikiečius, Belgijos teritorijoje, kur įsisavina anglų kalbą. Po metų jam pavyksta pabėgti iš stovyklos. Ir jau po šešių savaičių jis įstoja į katalikiškąjį Marianhilo ordiną, kuriame priima vardą Siutbertas, sutrumpintai Bertas, kurį pasilieka ir palikęs ordiną 1971 m.

Pirmaisiais buvimo ordine metais žmogus nedaro nieko kito, išskyrus meditaciją, bendras maldas, lekcijų klausymą, dvasinių knygų skaitymą, o viso to tarpuose meldžiasi vienumoje. Po metų Helingeris davė laikinus įžadus trejiems metams. Tai buvo neturto, susilaikymo ir paklusnumo įžadai.

1946 m. jo vaikystės svajonė išsipildo - Helingeris gauna teologinį išsilavinimą.  Pusę metų pradirbęs kaip kapelionas, jis išvyksta į Pietų Afriką, kurioje pradžioje trejus metus mokosi universitete ir tobulina anglų kalbos bei pedagogikos mokslus. Vėliau kuruoja parapijos mokyklas ir veda kvalifikacijos kėlimo kursus mokytojams. Dar vėliau tampa elitinės vietos gyventojų mokyklos direktoriumi.

Būtent tuomet jis susidūrė su rimtomis problemomis. Ir jo pavaldiniai, ir jo mokiniai turėjo ne tik kitą odos spalvą, tačiau buvo skirtingų tautybių ir tikėjimo, kas privesdavo iki sudėtingiausių konfliktų.

Kad įveikti šiuos sunkumus, anglų bažnyčia nusiunčia grupę psichologų, grupinės dinamikos specialistų. Šiuose užsiėmimuose Helingeris pirmą kartą susipažįsta su grupinės psichoterapijos metodais ir juos įvaldęs ima vesti savo seminarus. Jis ieško būdų, kurie padėtų neapykantą transformuoti į dialogą ir priėmimą. Paraleliai jis studijuoja tradicinę vietos gyventojų kultūrą ir gilinasi į tai, kaip šeimos problemas sprendžia Afrikos tautų genčių gyventojai.


„Likau labai smarkiai sužavėtas pagarba, kurią tenykščiai žmonės jaučia savo tėvams. Taip pat, tas pasitikėjimas, su kuriuo moterys ten tvarkosi su savo vaikais yra nepaprastas. Joms nežinomi sunkumai su vaikais. Taip pat, pagarba vienas kitam.
Ten kiekvienas gali išlikti savimi".

1969 m. Helingerį, kaip pastoriškos misijos seminaro vadovą, perveda į Vokietiją, kur jis veda grupinės dinamikos kursus. Tačiau greitai jis pastebi, kad jam nepakanka turimo išsilavinimo ir išvyksta į Vieną, kurioje mokosi psichoanalizės, taip pat praeina asmeninės analizės kursą.

Kurį laiką Helingeriui pavyksta derinti savo veiklą ordine su psichologija. Tačiau 1971 m. jis supranta, kad jam tapo per maža erdvės bažnytiniuose rėmuose ir priima sprendimą palikti kunigystę. Išėjimas iš ordino buvo ilgas ir nelengvas, tai buvo svarbiausias sprendimas jo gyvenime.

Greitu metu jis susipažįsta su savo būsima žmona Gerta, susituokia. Vaikų jie neturi. Po metų jis praeina psichoanalitiko atestaciją, grįžta į Vokietiją, kurioje kartu su žmona veda psichoterapines grupes.

Maždaug tuo pat metu, jam į rankas pakliūva Arturo Janovo knyga „Pirminis šauksmas" (The primal scream), kuri sužavi Helingerį ir jis išbando knygoje aprašytus metodus savo grupėse.

Tuo metu jis turėjo pristatyti ataskaitą Zalcburgo kolegų susivienijime, kuriame jis papasakojo apie tą knygą. Po ataskaitos kolegų susivienijimo vadovas profesorius Karuzo pranešė Helingeriui, kad jis daugiau nebegali likti jų susivienijimo nariu, kaip psichoanalitikas. Ir jis buvo pašalintas.

Bertas Helingeris toliau tęsia mokslus ir daug dirba. Nuo 1971 m. jis veda grupinės psichoterapijos seminarus, kuriuose naudoja dauguma šiuolaikinės psichologijos bei psichoterapijos idėjų. Asmeniškai praeina mokymus pas Arturą Janovą. Vėliau mokosi hipnoterapijos ir NLP pas Miltoną Eriksoną. Įsisavina Eriko Berno transakcinę analizę,  Fritzo Perlzo geštalto terapiją, šeimos psichoterapiją įvairiose jos formose ir kt.

Palaipsniui, link 1980-ųjų, kristalizuojasi jo asmeninis darbo metodas - šeimos išdėstymas (konsteliacija), kaip trumpalaikė psichoterapija, tapusi sisteminės šeimos terapijos pagrindu. Metodas greitai tapo populiarus Vokietijoje ir už jos ribų.

Helingeris ieškojo efektyvios psichoterapijos ir rezultate sukūrė metodą, neįtikėtiną savo gilumu ir stiprumu, besiremiantį meile, jungiančia žmogų vieną su kitu. Svarbiausiu jo atradimu tapo faktas, kad žmogaus likimą įtakoja meilė, besislepianti po visais elgesio sutrikimais ir kūno simptomais.

Raktinę sisteminės šeimos terapijos užduotį Helingeris mato, kaip punkto, kuriame sukoncentruota meilė, atradimą - tuomet mes atsiduriame prie „ištakų" ir randame kelią link žmogaus problemos sprendimo.

Aplink Helingerį susiburia jo metodu susidomėjusių kolegų būrys ir jie greitai išvysto naujas konsteliacinio darbo kryptis ir technikas: struktūrinės konsteliacijos  (Matthias Varga von Kibed ir Insa Sparrer), organizacinės konsteliacijos (Jan Jacob Stamm), konsteliacijos naudojant figūrėles (Sieglinde Schneider).

80-aisiais Bertas Helingeris aktyviai dirba, įstoja į Vokietijos šeimos terapeutų sąjungą. Pirmąjį pagrindinių jo darbo principų apibendrinimą atliko gydytojas psichiatras, šeimos santykių tyrinėtojas iš Heidelbergo universiteto Giunthardas Vėberis (Gunthard Weber). Jis dalyvavo Berto Helingerio vedamoje grupėje, to rezultate buvo išleista knyga „Meilės krizės", kuri vokiečių kalbos originale vadinasi „Dvi laimės rūšys"/"Два рода счастья" (G.Weber, "Zweierlei Gluck. Die systemische Psychotherapie Bert Hellingers", 1992). Tuo metu Bertui Helingeriui buvo 65 metai.

Nuo 1994 m. Helingeris demonstruoja savo darbą viešai, vienu metu jo auditorija siekia iki tūkstančio ir daugiau žmonių. Dabar jam jau virš aštuoniasdešimties metų, tačiau jis ir toliau nestovi vietoje: parašęs daugiau nei 60 knygų, kurios išverstos į 25 kalbas; pravedęs šimtus seminarų nuo Švedijos iki Rusijos, nuo Taivano iki Japonijos ir Korėjos, nuo JAV iki Čilės ir Argentinos, nuo Izraelio iki Maroko.

2007 m. Helingeris įsteigia savo mokyklą, kurią pavadina  Hellinger Sciencia (sciencia - tai senąja lotynų kalba scientia, reiškiantis „mokslas"). Bertas ir jo antroji žmona Mari Sofija drauge veda seminarus, mokomąsias grupes ir tarptautines stovyklas.

Paskutiniais metais jo terapija tampa vis labiau paremta susitarimo ir susitaikymo atradimu. Tūkstančiams žmonių davęs pagalbos metodą, Helingeris eina toliau, už psichoterapijos rėmų - link didesnės pilnatvės, gilumos ir paprastumo. Jis vadina save filosofu, o savo metodą - tik pagalba jo pagrindiniame darbe, tarnavime Pasauliui ir žmonėms.

Aiškumo dėlei reikia pasakyti, kad požiūris į Bertą Helingerį dviprasmiškas. Viena vertus, jis pripažįstamas visame Pasaulyje, yra gavęs ne vieną apdovanojimą už nuopelnus integracinės medicinos srityje. Kita vertus, nepaisant daugybės nuoširdžių pasekėjų, mokinių ir tiesiog žmonių, kurie turėjo galimybę išbandyti metodo efektyvumą, pripažinimas iš oficialių psichoterapinių asociacijų einasi su dideliu pasipriešinimu. Jie sutinka žiūrėti į sisteminių išdėstymų (konsteliacijų) metodą tik kaip į vieną iš šeimos psichoterapijos atšakų, tuo tarpu, kai Bertas Helingeris kovoja dėl savarankiško metodo statuso.

Iš esmės, jo kolegos psichoterapeutai sutinka su tuo, jog Helingeris įdėjo nemenką indelį į šeimos psichoterapiją, tačiau jiems nepriimtini jo darbo metrodai, kuriuos Helingeris savo psichoterapiniame darbe ėmė taikyti nuo 2000-ųjų vidurio. Ypatingai didelį jo kolegų nepasitenkinimą sukelia Helingerio autoritarizmas ir nesutikimas su visuotinai pripažintomis normomis tokių temų, kaip santykis į prievartos aukas, incestą, abortus, vyro ir moters vaidmenis šeimoje ir kt.

2005-2007 metai tapo rimtų konfrontacijų metais tarp Berto Helingerio ir jo pasekėjų bei kolegų. Šio konflikto rezultate Vokietijos konsteliacijų asociacija išbraukė jį iš narių sąrašo.

Helingeris toliau tęsė savo darbą, vedė seminarus, kuriuose įvedė energetinio darbo elementus. Dėl to buvo kritikuojamas tiek tradicinių psichoterapeutų, tiek ir dvasinėmis praktikomis užsiimančių specialistų. Jo santykiai su bažnyčia taip pat buvo nepaprasti, nepaisant to, kad jo metode nėra esminių prieštaravimų krikščionybei.

Tačiau kaip ten bebūtų, galima teigti, jog Bertas Helingeris, paliko svarų indėlį psichoterapijos istorijoje, ir, sekdamas Viktoro Franklo, grafo D Durkheimo, Karlo Rodžerso pėdomis, terapiškai dirbo su dvasine intencija. Dauguma pastebėdavo jo taktiškumą, atvirumą, nuoširdumą ir daug meilės bei priėmimo žmonių ir Pasaulio atžvilgiu.

.  

Grįžti į visus straipsnius

 
 
PASTABA. VšĮ Sisteminių sprendimų instituto specialistai savo darbe naudoja sistemines šeimos konsteliacijas, kaip sisteminės-fenomenologinės psichoterapijos (konsultavimo) metodą, kuris yra  oficialiai pripažintas Rusijos profesionaliosios psichoterapijos lygos metodų ir krypčių (modalumų) komiteto, kuris yra Europos psichoterapijos asociacijos (EAP) bei Pasaulinės psichoterapijos tarybos atstovas (Psichoterapijos ir konsultavimo metodų sąrašas).
 
Sisteminių šeimos konsteliacijų, kaip psichoterapinio metodo, moksliškumą patvirtina ir:
.
.
- bei specialistų moksliniai darbai, šeimos konsteliacijų tema:
Dan Booth Cohen, Ph. D. savo daktaro disertacijoje aprašė sisteminių šeimos konsteliacijų taikymą darbe su nuteistaisiais.
 
Su konsteliacijų metodu susipažinti galite
mūsų seminaruose Vilniuje, Kaune bei Klaipėdoje